BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Kovas, 2009

“Išgelbėk katiniuką”

2009-03-25

Štai kokį e-meilą Roberto brolis Gailius atsiuntė Robertui:

Robertas nemėgsta grandininių, “stebuklingų” laiškų taip smarkiai, kad kiekvieną parašiusį pasiunčia velniop, bet tokio juokingo dar nebuvo gavęs. O štai Robkes brolis Gailius yra žioplas, prietaringas, be humoro jausmo, ir tiki viskuo ką gauna e-meilu - netgi bandė pinigų pervesti.

Rodyk draugams

5 nereikalingos “subkultūros”

2009-03-19
Kiek visokių žmonių ant šios žemės vaikšto… Vieni gotai, treti rastamanai, dar kiti žiūrėk skinai. Juk įdomiau gyventi, kai nevisi vienodi. Bet visgi nevisų šitų žmonių rūšių reikia… Štai penketas rūšių, kurių Roberto manymų, galėtų ir nebūti. Niekas nuo to nenukentėtų.

1. Marozai. Net nesinori apie juos kalbėti… Beto tai jokia subkultūra. Tai jokios kultūros nebuvimas. Dažniausiai marozais būna visiški bepročiai. Jie linkę gadinti kitų žmonių turtą ir sveikatą. Gudresni verčiasi mobiliakais. Jų žodynas apsiriboja maždaug 100 skirtingų lietuviškų ir tiek pat rusiškų žodžių. Mėgsta būriuotis po keletą.

2. Neonaciai. Tai tie patys agresyvūs marozai tik dar trumpesnėmis šukuosenomis. Juos atskirti vieną nuo kito dar sunkiau. Būna smagu, kai pamatai du susiglaudusius galvom - atrodo kaip subinė. Jie atseit aukština baltųjų rasę, kitas rases spardydami savo kerzais. Kitaip nei marozai, skinai buriasi į labai dideles grupes. Po vieną jie nei pavojingi, nei kam nors įdomūs. Bet va, kai susirenka keli šimtai ir žygiuoja miesto gatvėm, visiems smalsu pažiūrėt. Būtų smagu, jei mieste stovėtų stacionarios vandens patrankos…

3. Pankai (ne tie jauni, kur Avril Lavigne klauso). Sako “punks are not dead”. Bet jie smirda lyg būtų… Kartais būna sunku atskirti panką nuo bomžo. Pankai mėgsta nuolat būti girti. Niekad patys neturi pinigų, todėl kaulija iš praeivių grodami gitarėlėmis. Sako “paremkite gatvės muzikantus”… Pff…muzikantai… Kartais, jei neduodi pinigų, siūlosi primušti. Visai kaip marozai.

4. Sektantai nabagėliai. Tokių yra nedaug, bet kai toks sustabdo gatvėj ir perdėtai optimistišku balsu bando kažką pezėti apie meilę ir dievą, norisi duoti į snukį. Paradoksalu, ką? Sėdėkit tose savo tyros meilės paskaitose ir nelįskit prie normalių žmonių. Mormonai irgi priklauso šiai kategorijai. Krišnaitai taip pat.

5. EMO. Mažiausiai baisi subkultūra, nes jie niekam nekenkia, tik vaizduoja, kad kenkia patys sau. Atseit pjaustosi, liūdi, rašo graudžius ketureilius, kuriuos deda į internetą kitiems emo paskaityti.
Paprastai, šitas dalykas pasireiškia lytinio brendimo periodu ir yra greitai išaugamas. Internete galima rasti jų nuotraukų kur jie patys save fotografuoja. Dažniausiai iš viršaus. Matyt taip gražiau.

P.S. Nė vieni iš aukščiau paminėtų neturi humoro jausmo, tai nieko keisto jei čia bus primaigyta minusų:)

Rodyk draugams

10 džipo pliusų (ir tiek pat minusų)

2009-03-10

Robertas juk cinikas ar ne? O ciniški pareiškimai dažnai daug ką supykdo. Jei tik ta grupė žmonių apie, kurią bus čia rašoma skaitytų blogus, jie ne minusiukus dėliotų, o susimestų pinigus, nusipirktų šitą portalą ir jį uždarytų velniop. Dar turbūt stengtusi surasti Robertą ir jį primušti. Ieškotų pagal šitą jo atvaizdą viršuje…

Robertas šį kartą žodžių į vatą nevynios. “Džipų vairuotojai - apgailėtinos žmogystos.” - sako jis. “Jei tarkim esi vyras, iš tavęs lovoj juokiasi moterys, bendroj dušinėj maudais tik su glaudėm, į pirtį su vyrais išvis neini ir nori, kad ir visi aplinkiniai žinotų apie tavo mažą pimpalą - nusipirk džipą. Jei esi moteris ir ištekėjai už vyro su mažu pimpalu, jis tau džipą beveik garantuotai nupirks. Gali būti, kad dar ir papų implantus padovanos vardo dienos progą.

Jei esi jauna moteris ir pinigus pati, dirbdama “eskortine” (ta pati prostitutė, tik brangesnė ir užsakoma per internetą) irgi privalai važinėti džipu. Ypač į paskaitas Mykolo Riomerio “universitete.” - štai taip galvojo Robertas šiandien stebėdamas gatvę.

Džipo pliusai:
1. Nustoja galioti dauguma kelių eismo taisyklių.Tu juk su džipu, kas tau ką padarys.
2. Didelė mašina paslepia tavo trūkumus. Charakterio, intelekto, išvaizdos, ypač ūgio… Žodžiu visus.
3. Džipas gerai rieda miesto gatvėse. Jis juk “pritaikytas” prastiems kaimo keliams.
4. Žmonės galvoja, kad turi namą užmiestyje.
5. Gal statyti kur nori, niekas nedrįsta blokuoti ratų.
6. Nestabdo policija. Nes nekenčia, kai vairuotojas į juos žiūri iš aukštai.
7. Kelyje gali elgtis kaip idiotas. Visi tavęs bijo.
8. Saugus. Vaikai gale sėdi labai saugiai (užtai dažnai prasiskelia galvas, kai nukrenta ant žemės tiesiog bandydami išlipti).
9. Aiškiai parodo tavo nuomonę apie globalinį atšilimą.
10. Kiti vyrai žiūrėdami į tavo mašina šypsosi (jei atvirai, tai jie tiesiog džiaugiasi, kad jų pimpalai didesni už tavo (tai vyrams svarbu).

Džipo minusai:
1. Ryja daug benzo. Už tiek pinigų kiek pravažinėji per mėnesį, Rumunijoj iškelia puikias vestuves.
2. Kai stovi kieme, gali užstoti tavo gražų namą.
3. Neprimatantys kartais jį sumaišo su kiosku. Bando iš tavęs nusipirkti alaus ir cigarečių.
4. Jei ne pats naujausias, tai garantuotai šlykščios išvaizdos. Ūkiškas muilas subtiliau atrodo.
5. Jei kelionėj džipas sugedo, tu praktiškai žlugęs - niekas tau nepadės.
6. Džiaukis, kad Lietuvoj negyvena begemotai. Jie norėtų su tavo mašina poruotis.
7. Po tavo mašinos variklio dangčiu šildosi ne katinai, o benamiai žmonės.
8. Jeigu netikėtai sudaužai, tai būna žiauriai žiauriai gaila. Gali prireikti psichologo pagalbos.
9. Dar neišsimokėjai už jį paskolos…

Kaip matote minusai devyni. Kiekvienas sugalvokite po dešimtą ir pasidalinkite komentaruose.

Nuotrauka - Fuck You H2

Rodyk draugams

Dirbtinis maistas

2009-03-04

Parduotuvėse Robertas buvo įpratęs skaityti maisto produktų sudėtį… Kuo daugiau skaitė, tuo mažiau maisto nusipirkdavo. Grįždavo namo nešinas keliom dėžutėm įvairių kruopų, ir dėžute tuščių kompaktų. Jis pastebėjo, kad skaitant sūrio etiketę gali trumpam pasirodyti, kad skaitai indų ploviklio sudėtį. Askorbilpalmitatas, natrio eritorbatas, triamonio citratas… Iš kurios pusės beskaitytum vistiek nepanašu į valgomų dalykų pavadinimus. Robertui netgi pasirodė, kad jo tėtis armijoje vieną iš tų medžiagų naudodavo, kaip dažus tankui, ir mažo Roberto nė iš tolo neprileisdavo prie tų chemikalų.

Jo teta buvo chemijos mokytoja. Kai Robertas leisdavo pas ją vasaras, jis su pusbroliais paslapčia žaisdavo su kai kuriais jos chemikalais. Sumaišę vieną produktą, kurį dabar maisto gamyklose deda į sviestą, ir kitą, kurio dabar daug tortuose vaikai gaudavo gana efektingą sprogimą. Su pusbroliais buvo
susprogdinę kaimyno priekabą. Tada visi gerai lupti gavo. Tačiau išmoko vieną cheminę lygtį: oksistearinas + tiodipropioninė rūgštis = apsibliovęs kaimynas (nes priekaba, tai viena visam kaime).

Robertas yra matęs Lenkijoj tokią firmą, kurioje gaminami tapetų klijai, skalbimo milteliai, ir dirbtiniai saldikliai. Skiriasi tik pakuotės… Geriau apie tai kuo mažiau galvoti. Roberto dėdė, kuris turi mėsos
perdirbimo firmelę, paklaustas ar deda dirbtinių nesąmonių į savo maistą, atsako - “Visos ligos nuo nervų.” Robertas šį atsakymą supranta, kaip teigiamą.

Rodyk draugams