Ciniko Roberto blogas

Robertas yra žmogus, o žmonės klysta. Jis dažniausiai klysta manydamas, kad žmonija yra geresnė, nei ji iš tikrųjų yra. Karts nuo karto ji pliaukšteli Robertui per veidą ir primena: “gerokai čia mane pervertinai, raminkis”.

Kvailiai - neišsemiama tema Roberto blogui. Apie juos buvo rašyta čia ir čia. Bet Robertas pagalvojo, kad gal per daug sarkazmo ir ironijos tuose straipsniuose buvo… Durniai juk nesupranta sarkazmo. O ko nesupranta, to bijo ir ant to pyksta. “Sarkazmas? Mūsų laikais tokios blogybės nebuvo.” - sako senoliai besižegnodami.

Robertas sugalvojo naują TV laidos formatą ir norėtų juo pasidalinti. Prodiuseriai, galit imti UŽ DYKĄ. Tik darykit. Žodžiu, yra tokia speciali komanda. Pora dailių panų sėdi prie kompų ir skaito durnių komentarus delfy, alfoj, 15min ir kituose nelaimių portaluose. Atradę geresnius ir pagal IP adresą radę namų adresą, išsiunčia ten komandą (ją sudaro 5 augaloti vyrai). Jie nuvyksta duotu adresu, išlaužia na**ui duris, susiranda prie kompo sėdinti ir gyvenime nieko gero nepadariusį durnių, priremia jį prie sienos ir kol tas dar nespėjo apsimyžti, sako maždaug taip: “Ar jūs tą ir tą dieną, tokiam ir tokiam portale esat parašęs “vysus tos gejus y sibira isvesti”. Tas drebančiu balsu atsako: “Ne, čia ne aš. Čia mano…” Jam nebaigus sakinio yra pakratomas vidutinio stiprumo elektrošoku ir jam sakomas toks tekstas “Kraukitės daiktus, vešim tamstą į Sibirą”. Jis verkdamas kraunasi daiktus į savo sportinį krepšį ir yra vežamas mažom kamerom apkaišiotoj bagažinėj. Vežamas iki pat pasienio, kuris toliausiai nuo jo namų. Ten (dar Lietuvoj) yra išmetamas į pakėlę su pritaisyta prie galvos kamera. Jo visas verkšlenimas ir pastangos grįžti namo yra fiksuojami ir transliuojami žiūrovų smagumui. Laida galėtų vadintis “Siurprizas! Komentarų policija”.

Esmę turbūt supratot - durnius nemoka galvoti, negalvodamas parašo “savo nuomonę”, už tą “nuomonę” yra nubaudžiamas jam suprantamais būdais. Kiekvienas vis kitaip, išradingai. Kodėl taip daroma irgi suprantat - linksma. Ir kad kitiems durniams būtų pamoka.

Kažkada Robertas yra gavęs pasiūlymą parašyti apie Bieberį. Atseit jo visi nemėgsta, tai kodėl gi Robertui jį mėgti. Bieberis yra per didelė vidutinybė ir dėl to nevertas jokios nuomonės, nei teigiamos, nei neigiamos. Daug tokių žmonių yra. Jei kažko labai nemėgti, tai turi būti už ką. Dalykas ar žmogus turi būti tos neapykantos vertas. Arba simpatijų. O vidutinybės yra neverti nieko. Jų pilni troleibusai, naktiniai klubai, mokyklos, universitetai, internetai. Jie įsižeidę rašys komentarus po šiuo straipsniu. Big f***ing surprise:)

Robertas nesupranta kodėl naujienų portalai išvis leidžia komentuoti jų straipsnius. Koks to tikslas? Juk 90% visų komentarų tėra primatų paistalai. Pasodink beždžionę prieš kompą, išmokyk juo naudotis ir jinai parašys: “Senden nieko needziau todel sitas ozys yra gaidys”. Matot, jai sunku įtikti, nes alkana. Beždžionę pamaitink, duok pamiegoti ir jinai nieko nerašys, nes viskas jai gerai bus. O nelaimingas žmogus nors ir sotus ir pamiegojęs, turės kalnus kitų problemų, kurios jį spaus link klaviatūros pasisakyti. Tu sakai: “karoce sita boba arklio snukis nx”, o protingas mato: “aš turiu da***ja problemų ir dar esu menkysta”. Viena iš Roberto mėgstamiausių citatų: ”Dideli žmonės kalba apie idėjas, vidutiniai - apie daiktus, maži - apie kitus žmones”… Perskaitykit dar kartą, gera citata.

“Mums ten kažko nereikia”, “Mes ten kažkam kažko daryti neleisim” - šaukia kažkuris statistinis vienetas. Nusiramink, kvaily, tu nesi tauta. Tu nesi Lietuva. Niekas tau nesuteikė teisės už visus kalbėti, todėl nesakyk “mums”, nesakyk “mes”. Tu esi vienas. Kitas, toks kaip tu, irgi yra vienas. Daug vienetų. O dažniausiai - apvalių susireikšminusių nulių. Net jei nuliai ir susiburia į kompanijas, niekas nuo to nesikeičia. Juk 0+0+….+0=0.

Kaip ir sakiau, šitas įrašas mažiau ironiškas ir sarkastiškas, o toks labiau “tiesiai prie reikalo”. Bent jau taip buvo bandyta:) Ir dar kartą pasikartosiu - jei kas nors nepatiko, von iš čia:) Arba mielai prašom savo nepasitenkinimą išreikšti komentarų laukelyje… Juk taip ir darysit. Rašykit: “jau nebejuokinga, jau nusivažiavai, kam reikėjo angliškai kažką parašyti? nemoku angliškai, Robertai (o gal turėčiau sakyti, Tadai) jau kartotis pradėjai” ir pan. Nepasakysit nieko naujo ir tikrai nieko, kas kažką pakeistų. Nebūkit naivūs. Robertas, ar aš - Tadas, esam geroookai toliau, nei baigiasi jūsų įtakos zona. Norisi tai pavadinti arogancija? Mielai prašom.

O žmonėms, kurie čia ateina gerai praleisti laiko, bent kartą nusišypso, kartais pasako ką nors įkvepiančio, kartais paspaudžia PATINKA (kas yra vienodai gerai) noriu pasakyti Ačiū. Smagu žinot, kad kažkam praskaidrinu dieną. Gal kartais pasakau, ką patys galvojat, bet nepasakot… Labai gerai, jei taip. Ir jei patys kažką darot, bandot, kuriat, niekad nekreipkit dėmesio į tuos apie kuriuos čia tiek prirašiau. Menkystos ir nevykėliai neturi galių jus keisti. Net jei jų ne vienas. Atsiminkit - 0+0+0=0… Galvokit, darykit, siekit, būkit smalsūs, būkit įdomūs.

Su šventėm.

Cinikas Robertas (Tadas Vidmantas)

Pre Scriptum. Įrašo pavadinimas gal ir netikslus, bet užtai labai skambus ir akį traukiantis.

Skaitė kartą Robertas bibliją. Pala, o gal šventajį raštą… Ar tai testamentą kažkurį… Kažkurią iš tų komplikuotais sakiniais parašytų “šventų” knygų. Skaitė ir galvojo: “jei dabar yra nemažai žmonių, kurie visu šituo tiki, kodėl neturėtų tikėti tuo, ką aš parašysiu?”. Tai štai tikroji istorija pagal Robertą. Čia iš tikrųjų ta pati tik papildyta faktais ir smulkmenom, kuriuos senieji rašeivos nutylėjo.

1. Sėdėjo Dievas beorėj, belaikėj erdvėj ir mirė iš nuobodulio. Ir sumąstė, kad reikia kažką padaryt. Na, kad paskui prisimintų visi ir geruoju minėtų. Taigi Pirmoji diena. Šiaip neaišku ar diena, nes šviesa dar nesukurta. Per pirmas 24 valandas Dievui svarbiau buvo sukurti Dangų ir Žemę, o ne šviesą…

2. Žemė buvo bulvės formos. Vėliau, kai Dievas sukūrė šviesą ir pamatė ką tamsoj pridirbo, šitą dalyką greitai pataisė. Padarė Žemę plokščią, kokia ji ir liko iki šių dienų.

3. Dievas tarė: “Tebūnie šviesa” (lietuviškai). Ir atsirado šviesa. Saulę jis sukūrė ketvirtą dieną, todėl pirmoji šviesa buvo dirbtinė - galingi statybiniai halogenai.

4. Kelias dienas praleidžiam. Per jas jis kūrė Saulę, Mėnulį, žvaigždes, perskyrinėjo vandenis ir pan. Žodžiu, landšafto formavimo darbai, nelabai įdomu.

5. Septintą dieną Dievas ilsėjosi. Gulėjo lovoj ir pasidėjęs ant pilvo laptopą, kurį prieš kelias minutes buvo susikūręs, naršė internete. Skaitė forumuose, iš ko geriau sukurti žmogų.

6. Vėl pirmadienis. Saulę, Žemę ir vandenį Dievas sukūrė iš nieko, bet sukurti žmogų jam jau reikėjo medžiagų. Gerai, kad buvo prieš tai sukūręs dirvą - bandymo keliu jinai pasirodė tobula medžiaga žmogui. Kitos bandytos medžiagos: akmenys, konkorežiai, makaronai.

7. Žmogų Dievas apgyvendino tokiam sode ir liepė tą sodą prižiūrėt (ravėt, genėt ir laistyt). Leido viską jame daryt tik neleido valgyt obuolių nuo vieno medžio. Kodėl taip padarė? Ai, b***s žino, gal ne nuotaikoj buvo.

8. Žmogui buvo liūdna, nes sode nebuvo nei teliko, nei interneto, nei kamuolio kokio, kurį paspardyt būtų galima. Tada Dievas vėl pasiemė dirvos ir iš jos prikūrė visokių gyvulių. Karves, kiaules, dinozaurus, pandas, šūdvabalius, varles, ešerius ir visus kitus. Žmogus pirmiausia žaidė su kačių jaunikliais, bet jam greitai atsibodo.

9. Tada Dievas pamatė, kad žmogui vis tiek trūksta pramogų ir kompanijos. Išsigando, kad iš neturėjimo ką veikt nesugalvotų kuo nors domėtis… Todėl sugirdė jam stiprių migdomųjų ir kol miegojo, išlupo jo inkstą. Paskui pagalvojo, kad tai pačiai idėjai įgyvendint užteks ir šonkaulio. Inkstą padėjo atgal ir išlupo šonkaulį (vietoj jo prikišo mėsos, kad nebūtų tuščia).

10. Iš šonkaulio Dievas sukūrė moterį. Dievas ją pavadino “žmogaus pagalbininke” (jei netikit, paskaitykit knygose, čia ne Roberto sugalvota). Naujai sukurta moteris žmogui buvo visai nieko. Abu jie buvo nuogi, tačiau nieko nesigėdijo (nes nei penio ilgio, nei krūtų dydžio dar nebuvo su kuo palyginti). Žmogus Adomas su pagalbininke Ieva kartu prižiūrėjo sodą. Laistė, ravėjo, genėjo. Viską darė nuogi.

10.1. Vieną kartą Ieva sėdėjo ant žolės nuoga subine ir kaip tik tuo momentu, toj vietoj kurmis iš žemės išlindo… Dievas paskui už tai nubaudė visus kurmius. “Jeigu nematot kur landžiojat tai ir būkit akli, jūs storos žemės kirmelės” - pasakė jis piktai ir padarė juos aklus. O Ieva tą naktį Adomui šnibždėjo: “O gal nori šiek tiek kitaip padandyti?”. Mat tas nuotykis su kurmiu jai neblogą įspūdį paliko…

11. Sode dar augo ir prezervatyvų medis, bet jo vaisius irgi buvo uždrausta skinti. Užtai kunigai iki šių dienų prezervatyvų nenaudoja ir jums nepataria. Robertas su šituo nesutinka. Jei įperkat - naudokit. Dievui iš tikrųjų yra nusispjaut, turi jis didesnių rūpesčių su kuriais nesusitvarko.

12. Po kurio laiko, kai Dievas išgrūdo Ievą su Adomu velniop iš rojaus, sukūrė dar keletą tūkstančių žmonių. Kai kurie pavyko neblogai, kiti prasčiau. Dabar žmonės patys geriau žino, kurie yra geresni, o kurie prastesni.

Daug laiko praleidžiam, nes ten niekas neaišku.

13. Kai Žemė jau buvo apgyvendinta žmonėm. Dievas išsirinko gražesnę moterį, pasivertę angelu, pavaišino ją vynu ir kai vakaras įsibėgėjo… apvaisino. Aišku vėliau jį vyrui aiškino, kad yra nekalta ir kad, nieko tą vakarą nebuvo. Po devynių mėnesių pagimdė Dievo sūnų (bet tuo pačiu ir patį Dievą). Vaikystė jo buvo neįdomi, paauglystė, kaip įprasta - sunki. Kai užaugo, Jėzus patapo stalium. Drožė baldus, o laisvalaikiu rodė fokusus su žuvimis, vynu ir aklais elgetom. Galėdavo netgi visais tais dalykais žongliruoti.

14. Vėliau Jėzus susirgo žvaigžių liga ir pradėjo visiem aiškint, kad yra Dievo sūnus (nors iš tikrųjų tai pats Dievas). Žmonėms atsibodo ir jie prikalė jį prie kryžiaus. Kryžius iki šiol yra plačiai žinomas ir garbinamas, kaip geriausia ir gražiausia medinė konstrukcija ever.

15. Jėzus ant to kryžiaus mirė, bet tai nebėda - prisikėlė paskui. Ir kai prisikėlė jau nebegyveno su tai laukiniais, o išskrido pas tėvą dangun. Iki dabar ten ir gyvena.

16. Tiesa, palyginti neseniai buvo sugrįžęs. Ir vėl aiškino, kad yra Dievo sūnus. Šįsyk žmonės jo prie kryžiaus nekalė, o uždarė į specialią ligoninę ir ten stipriais medikamentais išgydė.

Tai tiek. Robertas tikisi, kad kai kurie dalykai tapo šiek tiek aiškesni. O jei dar kas neaišku, šitie du paaiškins - http://www.ctv.lt/video/jezaus_radijas.

Kaip žinote, Robertas yra iš tų retų lietuvių, kuriam reikia įrodinėti lietuvybę rodant pasą. Mat žmonės vis sako: “tai tu ne lietuvis, jei krepšinio nemėgsti”. Apie Jėzų dabar galima baisesnius dalykus kalbėti, nei apie rinktinę. Tiksliau buvo galima… Dabar galima blogai kalbėti ir apie rinktinę. Nes viskas gi jau, prakišo.

Įdomu, kad rinktinei laimėjus laimi Lietuva, laimim visi, laimim Mes. Rinktinei pralaimėjus vyksta visai kitokie dalykai… Jie pralaimėjo, jie nemoka žaist. Vienybė išgaruoja. Nors bendrai ne… Juk visi vieningai nekenčia krepšininkų. Nekęsti irgi smagu.

Dar visi mėgsta ieškoti kaltų. Kad jiems būtų lengviau Robertas surado visus kaltus ir čia surašė.

1. Treneris. Robertas nežino jo vardo ar pavardės, bet jis tikrai kaltas, kad rinktinė prakišo. Jis reiškia neištreniravo jų pakankamai gerai. Neskatino jų motyvaciniais žodžiais ir neišmokė pakankamai gerai “kovot dėl atšokusių kamuolių” ar dar ten kažko.

2. Sėkla. Nepakankamai stipriai daužė būgną ir rėkė. Tarp kitko, puiki pravardė - Sėkla. Ar jam įėjus į areną, arena tampa užsėta ar apsėklinta?…

3. Kubilius. Kaip visada.

4. Gėjai. Dėl pačios priežasties kaip ir Kubilius.

5. Krepšininkai. Nes “lochai nemoka žaisti”. “Gauna tokias babkes, o nesugeba kažkokių Makedonų aplošt.”

6. Makedonija. Kaip Islandija buvo kalta dėl ugnikalnio Whateverthefuckitsnamewas išsiveržimo, taip visa Makedonija kalta, dėl rinktinės pralaimėjimo. Gal reiktų nueit prie ambasados paprotestuot biškutuką?

7. Ir didžiausias kaltininkas - Krabas. Beprotis, besmegenis vėžiagyvis yra kaltas, nes įlindo į ne tą kokoso riešuto kevalą. Tie patys, kurie smerkė šuniuko Rudžio skriaudėjus, siūlo krabą sudaužyti plaktuku arba išvirti gyvą aukštoj temperatūroj. Vienas siūlė 220 laipsnių. Žinosi, krabe, kaip spėliot ateitį teisingai!

Viso čempionato (turiu omeny tos jo dalies, kuri svarbi buvo) metu Robertas kantriai tylėjo. Nes jei būtų savo nuomonę išsakęs tada, būtų ko gero primuštas savo paties vonioj. Būtų įsiveržę trispalvėm apsiginklavę vyrai ir sumušę. Jokia kalbos laisvė nėra to verta…

Bet dabar, kai likusios varžybos vyks visai tuščiose arenose, kai net savanoriai neateis į darbus, ir lietuviai vieną dieną pabliovę ir gerai išsimiegoję sugrįš prie įprastų darbų, Robertas vėl gali sakyti ką nori. Netgi apie krepšinį.

P.S. Dar tokia mintis. Jei tarkim čempionatas vyktų bet kurioj kitoj šaly ir jį laimėtų tos šalies rinktinė… Ar nebūtų keista? Ar nesakytumėt “surežisuota, papirkta, korumpuota”. Lygiai taip pat ir mes dabar išvengėm kreivų žvilgsnių iš tų trijų Europos šalių, kuriose krepšinis irgi didelis dalykas. Ane? Taigi, viskas tik į gerą. Jau galite nusimauti trispalvius prezervatyvus nuo veidrodėlių ir galvų. Su sveiko proto sugrįžtuvėm!

Milušauskas yra TV prodiuseris. Jį yra užkerėjusi čigonė iš taboro, todėl viskas prie ko jis prisiliečia virsta šūdu. Rodos, baisus prakeiksmas… Bet jam tai jokia problema, nes komercinės televizijos šūdą superka su malonumu.

Paskutinis jo projektas vadinasi “Aš myliu Lietuvą”. Robertas mano, kad jo pavadinimas netikslus ir gerokai per ilgas. Turėtų vadintis tiesiog “Aš”. Tiem, kas nematė - laidoje dalyvauja grupelė egocentriškų, skardžiabalsių nenutekėjusių protų, kurie pykstasi, mušasi ir viens kitą pertraukinėja. Visai, kaip originaliame laidos variante per MTV - “Jersey Shore”. Tik amerikiečių versijoj idiotai bent neapsimetinėja, kad visa tai daro tėvynės labui. Daro nes durni.

Keli sunumeruoti dalykai:

1. Anot laidos prodiuserių, karščiausias taškas Lietuvoje, pasirodo yra Eišiškės. EIŠIŠKĖS, PO VELNIŲ!

2. Dvi dažniausiai šitam šou vartojamos frazės: ”Dabar taip…” ir ”Dabar kalbu aš!”.

3. Vieno iš dalyvio žodžiai: “Aš pritariu, kad nevartojant alkoholio galima pasiekti daugiau, bet negalima siekti meilės tėvynei su alkoholiu.” Sugalvok tu man taip…

4. Dar viena: “O tu manai, kad BŪTINA yra neturėti papų, neturėti krūtinės ir tik tada mylėti Lietuvą?”. Ką?

5. Dar: “Šitoj komandoj yra du stipriausi dalyviai. Vienas esu aš. Kito neįvardinsiu.

6. Diagrama.

7.Citata. “Neklausyti tokių partizaniškų dainų… Tai čia reikia susimąstyti apie savo proto galimybes.”

Roberto iPod’e guli keli šimtai partizaniškų dainų. Nuolat jų klauso, todėl apie savo proto galimybes jam susimąstyti nereikia. Labai gerai.

“Darbais, o ne žodžiais reikia tėvynę mylėti” - vis kartoja žaidimo dalyviai. Bet kad Vytauto paminklo mazgojimas, lenkiškų užrašų nuplėšinėjimas ar dainavimas tabore nėra darbai. Gal tai smagi ir įdomi veikla, bet ne darbai.

Paskutinė, viską apibendrinanti diagrama.

Pasaulio internetuose jau pasenęs, bet Lietuvoje kažkodėl naujas ir populiarus dalykas - demotyvacijos. Joms netgi dedikuojami atskiri puslapiai. Ir tai ne delfi, lrytas, alfa ar respublika. Nors kaip tik šitie labiausiai ir demotyvuoja…

Štai kaip visas likęs pasaulis supranta demotyvaciją: imi juokingą arba nejuokingą paveikslėlį, dedi ant juodo fono ir apačioj parašai ką nors juokingo ir gudraus, susijusio su paveikslėliu. Geras pavyzdys:

O štai į ką jos pavirto Lietuvoje:

Kaip liūdna, bet svarbiausia, kaip gražu. Paverkim visi. Ir nepamirškim feisbuke su draugais pasidalinti.

Robertas nusprendė neatsilikti nuo mados ir padarė savo demotyvaciją. Irgi labai lietuvišką - su gražia nuotrauka ir citata iš citatų tinklalapio. Štai kokia graži pavyko:

Robertas yra “Černobylio kartos” vaikas. Matyt dėl to jis jaučia kažkokią keistą simpatiją Pripetės miestui, kuriame niekad nebuvo. Kompiuteriniai žaidimai, dokumentiniai filmai, viskas kur rodoma Pripetė ir Černobylis Robertui labai patinka. Jis negali paaiškinti kodėl. Labai panašų jausmą Robertui patiria, kai važiuoja per Kauno mikrorajonus. Tarsi po atominės katastrofos… Taip jau sutampa, kad visada kai jis ten nuvažiuoja, ten būna ne tik šūdinas miestas, bet ir šūdinas oras. Na, gal ir per riebiai pasakyta - ne toks ir šūdinas tas oras būna, tiesiog lyja visada.

Daugybė skaitytojų iš Kauno dabar taip įsižeidė, kad nustojo skaityti ir jau pradėjo rašyti komentarus. Tie kas skaito toliau turėtų žinoti, kad visi kauniečiai su kuriais Robertui teko bendrauti - ypatingai šilti, paprasti, labai malonūs ir draugiški žmonės. Tokių Vilniuje labai trūksta… Bet šis straipsnis ne apie juos.

Kelionės laiku teoriškai įmanomos taip: reikia nuskristi kosmosan prie juodosios skylės ir prie jos pabūti. Galima suktis orbitoje aplink ją. Vieni metai prie juodosios skylės, atstos kelis metus Žemėje, nes tas paslaptingas dalykas turi milžinišką masę todėl laikas prie jo eina lėčiau. Fizika.

Robertas įtaria, kad Kaune taip pat egzistuoja kažkokia natūrali anomalija, dėl kurios laiko tėkmė ten lėtesnė. Nuvažiavęs į Kauną, pasidairęs į Kauno ponių madas, pastatus, lauko reklamas, pažiūrėjęs Pūko TV pasijunti tarsi sugrįžęs keletą metų į praeitį. Jei nori sugrįžti dar daugiau, važiuoji į Baltarusiją…

Miesto parazito (© Litofcai iš CTV.lt) valdžia yra taip pat labai unikalus dalykas. Ir visų jo bėdų priežastis. Kauno zoologijos sodo bendras visos faunos IQ, yra mažesnis už bendrą Kauno savivaldybės IQ. Tai faktas. Bet taip nutiko kai zoologijos sode nudvėsė paskutinis usūrinis šuo… Iki to laiko pirmavo žvėrys.

Įspėjimas jaunoms jautrioms mamytėms ir logofilams (© Cinikas Robertas) - toliau tekste daug blogų žodžių. Nevirkaukit ir neūbaukit paskui komentaruose.

Taigi Kauno miesto tarybos posėdis.

PIRMININKAS: Turim atliekamą milijoną. Kur dedam?

TARYBOS NARYS B: Gal suremontuojam ką nors?

TARYBOS NARYS C: Tu gal lochas?

TARYBOS NARYS B: Tu pats lochas!!!

PIRM.: Tylėt bl*t!

D: Aš tai siūlau ir šitą limoną išsidalint.

B: O gal vėl Žalgiriui atiduodam? Jie vis ten bliauna, kad mažai jiems.

A: Aš tai siūlau už tas babkes mieste įrengti pedofilų gaudykles ir pastatyt auksinę piramidę Kedžio atminimui.

B: Puiki mintis! Bet gal dar užtektų pinigų ir gėjų prevencijai? Man reikia naujo megafono ir vėliavos kitų metų paradui.

PIRM.: Tarybos nary F, ką manai?

F: Ką? Negirdėjau nieko.

PIRM.: Tai ką ten darai, bl*t?

F: Pokerį žaidžiu.

PIRM.: Kaip sekasi?

F: Gerai. Ką tik fulhauzą surinkau.

PIRM.: Neblogai, neblogai… Kas ten tokia sėdi kampe? Mergaite, ką čia darai, kodėl ne mokykloj?

MERGAITĖ: Aš vyriausia specialistė.

PIRM.: Kokių reikalų?

MERG.: Eeeemmm… Aplinkos reikalų ryšium su visuomene sureguliavimo. Ar kažkaip ten.

PIRM.: Kiek tau metų?

MERG.: Eeee… Penkiolika su puse.

PIRM.: O kaip tu čia tokia jauna atsiradai?

MERG.: Mmmm… Dabar ne pats geriausias laikas užduoti šitą klausimą.

PIRM.: Mergaitiškos bėdos? Suprantu. O kur Tarybos Narys R?

A: Vėl gydosi. Paūmėjimas jam. Daktarai sakė, kad po šio priepuolio jis išvis be proto gali likti. Jam kažkaip blogiausiai iš mūsų visų.

PIRM.: Tai kodėl jis vis dar čia dirba?

A: Nes jis kažkieno švogeris.

D: Mano.

PIRM.: Aišku. Tarybos Nary B, nueik jo aplankyt. Nunešk sulčių iš bananų.

B: Iš savo babkių tai aš tikrai nepirksiu!

PIRM.: Nu tai pasiimk čekius, atiduosim paskui. Ir nusivalyk snarglį, negaliu žiūrėt.

Štai tokie žmonės ten dirba ir taip ten priimami sprendimai.

Panašu, kad staiga išgarsėjęs gatvės menininkas sulaukia vis daugiau dėmesio ir visai nebijo dalinti interviu. Bet ar tikrai? Štai vienas tariamas interviu su juo, štai antras. Robertas apsimetė naujienų portalo žurnalistu ir taip pat pakalbino šią be galo įdomią asmenybę. Kaip ir aniems dviems “žurnalistams”, taip ir Robertui jo kontaktus pavyko rasti labai nesunkiai, užteko stipriai pagūglinti.

Solomonas, žinoma, prašė, kad jo tapatybė liktų neatskleista ir prašė jo kalbos netaisyti. Tačiau Robertas vis tiek ištaisė gramatines klaidas. Jų buvo daugybė.

Taigi, Vasilijau, ar tikrai esi išdalinęs tiek daug interviu?

Tikrai ne. Tiek anarchija.lt, tiek Jonas Jonka tuos interviu išgalvojo siekdami pigaus populiarumo. Kadangi nei vieno nei kito puslapio internautai nežino, jie pamėgino pasinaudoti mano vardu ir taip pritraukti daugiau lankytojų. Tai yra labai žema, pigus triukas. Aš iki šiol nesu su niekuo kalbėjęs ir su jumis sutikau kalbėti tik todėl, kad prižadėjot man sumokėti.

Papasakok, kas yra “Solomon”? Reiškinys, judėjimas, slapyvardis?

Solomonas esu aš vienas. Visi kas sako, kad tai yra didelė grupė žmonių labai klysta. Jie taip galvoja, nes tagų yra keli tūkstančiai, o gal net kelios dešimtys tūkstančių. Atseit vienas žmogus to nesugebėtų padaryti. Tačiau kai esi jaunas ir vienoj rankoj laikai flakoną dažų, kitoj - visą pasaulio laiką, viskas yra įmanoma.

Kiek laiko užtruko pagražinti šitiek sienų?

Viskas prasidėjo tada, kai išmokau rašyti ir galvoje užgimė pirmosios maištingos mintys. Mečiau mokyklą ir išėjau į gatvę. Mokykla yra sistemos dalis, o prieš sistemą reikia kovoti. Aš esu karys, o sistema yra mano priešas. Žodžiu, taginti pradėjau nuo 12 metų ir tą darau iki dabar. Pasakyčiau, kiek tai yra metų tiksliai, bet nekenčiu skaičiuoti. Skaičiai yra skaičių sistemos dalis! Bet taip, viskas truko ilgai. Dažų sunaudota kelios tonos.

Kaip supratau mokyklos nebaigei? Universitete, greičiausiai irgi nesimokei. Kokį darbą dirbi, už ką perki dažus?

Mano tėvai mane išlaiko. Jie yra turtingi teisininkai todėl su finansais problemų niekad neturėjau. Su teisėtvarka irgi. Dažus perku Senukuose. Turiu nuolaidų kortelę, todėl gaunasi gerokai pigiau.

Bet juk nuolaidų kortelė irgi yra sistemos dalis…

(pašnekovas ilgokai tylėjo ir mąstė) Sekantis klausimas.

O ką veiki kai netagini? Kaip leidi laisvalaikį?

Būnu su draugais, rūkom žolę, klausom hiphopo, čilinam. Serious gagsta shit man…

Daug kas sako, kad tagai tai joks menas. Kad tai chuliganizmas ir tiek.

Norint suprasti graffiti…

Tagai, ne graffiti.

Norint suprasti tagus, reikia suprasti hiphopo kultūrą. Reikia gyventi joje. Reikia išmokti atmesti tau primestą sistemą. Tie kas sako, kad tai chuliganizmas yra supuvusios visuomenės ir supuvusios sistemos žiurkės. Ne viskas gyvenime rožėm klotas, yra ir blogų dalykų. Norint, kad pasaulis būtų gražesnis reikia kovoti prieš tai kas jį daro baisiu.

Tačiau, kaip žodžių rašymas ant sienos padeda kovoti prieš blogybes?

Kiekvienas kovoja, kaip moka. Vieni senoliams sriubas verda, kiti aukoja labdarai, dar kiti duoda kraujo, renka šiukšles ir taip toliau. O aš taginu.

Bet kas nuo to keičiasi?

Viskas!

Kas konkrečiai?

(pašnekovas mąsto) Kitas klausimas.

Galbūt užsiimant šia prasminga veikla buvo nutikę kas nors linksmo, juokingo?

Vieną naktį taginau ant Jaunimo Teatro ir išlindo sargas. Pradėjau bėgti. Ant sienos buvau spėjęs užrašyti tik SOLO. Sargas puolė mane vytis. Nenorėjau mesti pradėto darbo todėl bėgau ratais aplink jaunimo teatrą ir kiekvieną kartą prabėgdamas pro tagą pridėjau po trūkstamą raidę - M, O ir N. Trys ratai - trys raidės. Žiauriai pavargau, nes šiaip rūkau daug, o sportuoju tai tik tiek, kai kas nors gaudo. Visa laimė, kad sargas senas buvo, jis pavargo greičiau. Tai užbaigiau darbą ir pabėgau į stotelę.

Gal turi kokių patarimų pradedantiems tagintojams?

Niekad neprisideginėk cigaretės purkšdamas dažus…

Galbūt norėtum ką nors perduoti Algiui Ramanauskui?

Kol egzistuos sistema, egzistuos ir kariai, kurie kovoja prieš ją. Tu niekada manę nepagausi. Mūsų gaudymas prilygsta vėjo malūnams. Pagausi vieną, jį pakeis kitas, pagausi tą, jo vieton stos trečias. Pagausi trečią, pirmam gims vaikas, kuris tęs tėvo pradėtą darbą. Čia užburtas laiko verpetas.

Ačiū už įdomų interviu.

Nėra už ką. Lauksiu pavedimo.

Šis įrašas bus ne apie mažumas, o apie daugumą. Apie dar baisesnį reiškinį, nei žydai, gėjai ir kairiarankiai kartu sudėjus! Uuu, jau baisu darosi! Tik nepulkit dabar rašyt tokių komentarų: “Ką vėl turi prieš kairiarankius?!”. Ironija čia buvo, jumoras toks. Nors sako, kad kairiarankiai nesupranta ironijos… Cha, ir vėl pokštas:) Taip pat šis straipsnis gali jus įžeisti ir papiktinti. Bet tik tuo atveju, jei esate kvailys. O jei savęs kvailu nelaikot, prašom skaityti toliau. Tik paskui nerėkit, kad neįspėjau…

Viena iš kvailių atmainų - aktyvūs homofobai. Jie sako/rėkia: “Mes giname tradicinę šeimą. Kaip man paaiškinti savo vaikams??? Jie ligoniai, mes normalūs”. Žinoma, yra ir daugiau idiotų rūšių - fašistai, kedofilai, ksenofobai ir t.t. Robertas žino, kad tai neįmanoma, tačiau svajoti juk galima… Jis norėtų, kad jo vaikai augtų pasaulyje be idiotų, kurie skirtingai, nei baisieji homoseksualai, dauginasi natūraliu būdu ir sparčiai. Durna merga kokiam nors prisigėrime susipažįsta su durnium, susituokia gražiose, tradicinėse vestuvėse, kuriose visi geria devynias dienas (arba tampa klasikiniais sugyventiniais…) ir susilaukia dviejų ar daugiau tokių pat mažų durnelių, kurių nei auklėja, nei ko nors gero moko. Ir bukapročių vaikai užaugę daro tą patį - pyksta ant to, ko nesupranta, sako, kad rašyti ant sienų kreivom raidėm aerozoliniais dažais yra gerai, kad pasaulį valdo gėjai, tiki kad moteris atsirado iš vyro šonkaulio, kad tuoj bus pasaulio pabaiga, akylai seka ir nepraleidžia progos pakomentuoti kiekvieno Kedžio istorijos trupinio. Be abejo, pasitaiko išimčių - protingiems žmonėms gimsta durnius, arba durniams - protingas vaikas. Tik turėkit omeny, kad Robertas čia kalba ne apie psichines ligas, o apie tiesiog piktybiškus bepročius.

Sakoma, “neabejoja tik kvailiai”. Robertas paaiškina - kvailas žmogus yra viskuo įsitikinęs, jo įsitikinimai neretai klaidingi, paremti kitų siaurapročių melais, stereotipais ir dar bala žino kuo. Ir niekas jo nepakeis, nes jis žino geriausiai. Protingas žmogus nebijo abejoti, domėtis, pažinti, keisti savo nuomonę, pripažinti, kad klydo.

Robertas nebijo, kad į jo namus gali įsiveržti skrybėlėti žydai ir atimti jo taupyklę. Ar jam vakarieniaujant su būsima šeima duris išspirs gėjai ir užlipę ant virtuvinio stalo pradės vienas kitą tenkinti, o jo vaikas tą pamatęs irgi pataps gėjum. Robertas labiau bijo, kad idiotai vaikai (arba netgi kokia durna mokytoja), jam mokykloje nepasakytų, kad debesys iš tikrųjų niekur neplaukia, jie stovi vietoj, čia Žemė sukasi… Na, bet tai dar nėra baisiausia. Kaip Robertui reiktų atsakyti į klausimą “Tėveli, kodėl šitas dėdė ima šautuvą ir eis šaudyti žmonių?…”

Taigi baisiausi padarai žemėje - garsiai rėkiantys, meluojantys, tiesą iškraipantys kvailiai. Jie būna įvairių tautybių, įvairių spalvų, įvairių lyčių ir lytinių orientacijų. Jų pilna visur - nuo paprastų darbininkų iki valdžios žmonių. Mažiems vaikams ir senjorams kvailumas atleistinas - vieni dar mokosi, kitiems jau vėlu keistis, jų protai sustabarėję. Bet kai jau subrendęs, bet menką protelį turintis, asilas bando demonstruoti savo 40 IQ punktų rėkdamas nesąmones, komentaruose rašydamas “reikia uzmust” ar mojuodamas kumščiais, tuomet jau ne kas.

Bukagalviai yra linkę save dar labiau bukinti įvairiom substancijom (ir televizija). Robertas mano, kad jei jau nori pradėti gerti arba vartoti narkotikus, turi turėti didelį proto rezervą. Kitaip sakant, turi būti protingesnis už vidutinį varguolį, nes pradėjęs kažką vartoti su dalimi savo proto turėsi atsisveikinti. Reikia turėti daug, kad paskui dar nemažai liktų. Nes jei esi bukas nuo gimimo, tai prasigėręs, prasirūkęs ar prasiuostęs savo intelektualiniais sugebėjimais mažai kuo skirsies nuo bebro. Nors šis palyginimas turbūt yra įžeidimas bebrams. Jie yra puikūs inžinieriai, stato užtvankas ir vien dėl to, kad nieko nekalba, atrodo visai protingi.

Patys didžiausi bepročiai bent jau ilgai negyvena. Užsimuša girti vairuodami, perdozuoja ko nors, arba bandydami vogti laidus elektra nusitrenkia. Tai vadinama natūralia atranka - išlieka protingiausi. “Visata ir žmonių kvailumas yra beribiai. Nors dėl visatos aš abejoju…” - sakė vienas protingiausių žmonių Albertas Einšteinas. Robertas su Albertu sutinka. Iš šviesuolių tu tikiesi kažko naujo, gero, o iš idiotų nežinai ko tikėtis. Todėl jų “pasiekimai” visad nustebina labiau. “Kaip taip įmanoma???” - stebiesi youtubėj žiūrėdamas į bukagalvį, kuris prisirišęs prie mašinos riedlentę griūna ant asfalto, išbarsto dantis ir prasiskelia savo niekam tikusią galvą. O kai pamatai, kad japonai sukonstravo riedlente važiuojantį androidą, kažkodėl stebiesi mažiau.

Ar pastebėjote, kad kvailiai niekad nebūna vieniši? Jie turi daug panašių draugų, bendraminčių, priklauso kokioms nors organizacijoms, sektoms, partijoms, feisbuko grupėms ir t.t. Juk vienas lauke - ne karys, o didžiausi siaurapročiai visad turi prieš ką kovoti… Labiausiai rankom mosuojantis ir garsiausiai rėkiantis durnius tampa vadu ir veda kitus durnius “į tiesą, į šviesą ir į sveiką, švarią, neištvirkusią Lietuvą”. O tie išsižioję klauso, eina iš paskos ir pritariamai šūkčioja. Jiems labai patinka, kad nereikia galvoti patiems, patinka kai “vadas galvoja” už juos.

Taigi kam skirtas šitas straipsnis? Koks jo moralas? Nėra jo, susigalvokit patys. O palinkėjimas būtų toks: drąsiai viskuo abejokite. Ir patarimas visiškiems idiotams (jei čia tokių užklydo): jei nuo abejojimo ir mąstymo jums greitai įskausta galva ar pradeda pykinti, tai bent jau dažniau patylėkite. Tylintis ir mąsliai žiūrintis žmogus atrodo protingiausiai. Nebent iš principo nenorite atrodyti/būti/tapti protingesnis. Tuomet šis straipsnis yra apie jus. Tai tiek.

P.S. Jei norite “retransliuoti” Roberto straipsnius, nepamirškite pridėti aktyvios nuorodos į šį blogą arba pilno blogo adreso.

P.P.S. Visiškai kvaili (tokie, kur net nejuokingi) komentarai po straipsniu bus trinami velniop. Ne naujienų portalas čia, turėjote tą jau seniai suprasti:)

- Vakar Hitlerio “Mein Kampf” baigiau skaityti. Nori paskolinsiu?

- Nereikia. Aš “Respubliką” užsiprenumeravęs.

Vilniaus parazitų lyderiui Solomon’ui greitai gali būti pritrumpinti nagai… Feisbuke atsirado grupė, kurioje kiekvienas norintis gali prisidėti prie prizinio fondo skirto tam, kuris įduos netalentingą šunsnukį (ar bent vieną iš jų, kurie slepiasi po tuo pačiu pavadinimu). Šiuo metu suma jau viršyjo 1000 lt. Jei šis “rašytojas” ir jumyse jau žvėrį žadina, pridėkit kažkiek nuo savęs, o jei žinot kas jis toks, pasakykit ir visą šitą sumą pasiimkit. Lengvi pinigai, ką? Grupės įkūrėjas anonimiškumą garantuoja.

Kažkas apie jį internete rašė: “Solomon yra geriausias savo srity. Tegu ir labai siauroj. Jis nevaldo nitros taip, kaip S. T., Etoja, Edgaras Rimtautas ar Sputas, bet jo vardas yra visur. Manau, jis yra labiausiai padengęs miestą savo tagu Vilniaus writeris. O geriausių negali negerbt”.

O Cinikas Robertas apie šį “puikų writerį” sako: “12 metų viešųjų darbų”.

Šį kartą tiek.